švilptukas

švil̃ptùkas sm. (2) Š, BŽ504, NdŽ, DŽ, KŽ, MuzŽ; Rtr 1. žr. 1 švilpukas 1: Vasarą ganydami iš alksnių švilptukus darom ir švilpinėjam Al. Sušvilpė su švilptuku keletą kartų LTR(Ob). 2. žr. 1 švilpukas 3: Jau sušvilpė fabrikų švilptukai VĮ.